Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pasitikėjimo telefono numeris 8 444 60345

Būtina užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje

„Lietuvą vienas po kito krečia šiurpūs įvykiai. Štai dabar vėl – tragedija Kėdainiuose. Nebegalime sėdėti ramiai sudėję rankas, turime veikti, kad tokia nelaimė nebepasikartotų. Jei Lietuvos lygmeniu tai atrodo neįveikiama problema, pamėginkime išspręsti ir sukurti modelį savo rajone“, – pirmadienį į policijos pareigūnus, socialinius darbuotojus, Vaiko teisių tarnybos specialistus ir kitus atsakingus asmenis kreipėsi Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, pasikvietęs juos specialaus pokalbio.
Stinga bendradarbiavimo
 
Susitikime dalyvavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (apskr. VPK) viršininkas Remigijus Rudminas, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, pavaduotojai Kęstutis Anglickas ir Rimantas Žebrauskas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Alma Tomkevičienė, Švietimo skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė, Socialinės apsaugos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė, pavaduotoja Roma Mikalčienė, Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narės Irena Skernevičiūtė, Laima Jurytė-Zakarauskienė ir kiti.
 
Susirinkimo tikslas – racionali diskusija apie esamą situaciją, kurią nuolat reikia stebėti, įvertinti ir išvengti galimos grėsmės.
 
R. Rudmino pastebėjimu, kiekviena įstaiga esamą padėtį vertina skirtingai. „Žinia apie galimą smurtą šeimoje ne visada pasiekia policiją. Šiais metais Telšių rajone kol kas neužfiksuota atvejų, kai skriaudžiami vaikai, o Kelmės rajone jau du atvejai. Daugiausia rizikos kelia asocialūs ar iš kalėjimo grįžę už smurtavimą teisti asmenys“, – akcentavo Telšių apskr. VPK viršininkas. R. Rudminas ragino Telšių krizių centrą labiau atsižvelgti į realias grėsmes ir rinkti duomenis bei jais dalintis su kitomis institucijomis: švietimo, vaiko teisių apsaugos įstaigomis, policija ir kt.
 
„Būna atvejų, kai nėščią moterį sumuša 12 metų už nužudymą kalėjęs asmuo. Atskira rizika – sunki viso to pasekmė. Netinkamai surenkami duomenys arba konfliktuojančios pusės susitaiko ir byla nutraukiama. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turi poveikį, tačiau statistinės realybės neatspindi pasyvi visuomenė. Gyventojai nenori būti pilietiški, užsikrauti sau svetimų bėdų. Reikia nedelsiant ieškoti sprendimo būdų, kad tokių įvykių kaip Kėdainiuose būtų įmanoma išvengti“, – akcentavo R. Rudminas.
 
Telšių apskr. VPK viršininkas klausė, kokių veiksmų imamasi, kai jau užfiksuojamas smurto artimoje aplinkoje faktas. „Kai įtariamasis apklausiamas, kokia pagalba suteikiama šeimai? Prieš mėnesį nutraukta byla pritrūkus duomenų. Kad nebūtų antro įvykio... Reikia nusimatyti veiksmų planą, ką daryti, kad neįvyktų nelaimė“, – kalbėjo R. Rudminas.
 
A. Tomkevičienė pritarė komisarui, jog visuomenė ypač apatiška. „Ne visuomet sulaukiame pagalbos ir iš seniūnijų. Su smurtautojais kyla daug problemų. Dažniausiai jie uždaromi į areštinę 48 val., o po to vėl grįžta į tą pačią aplinką“, – atkreipė dėmesį Vaiko teisių skyriaus vedėja. Ji apgailestavo, kad trūksta atsakingų Savivaldybės darbuotojų dėmesio mokyklose, Telšių socialinių paslaugų centre stinga darbuotojų, kurie galėtų stebėti šeimas, ne visose rajono mokyklose yra psichologai. „31 iš 155 socialinės rizikos šeimose esančių mamų turi psichikos sutrikimų. Kol duomenys pasiekia visas įstaigas, praeina mėnuo. Darbuotojai dirba tik darbo valandomis“, – biurokratines problemas apžvelgė A. Tomkevičienė.
Reikalingas „problemų žemėlapis“
 
L. Bukauskienė su savo pavaduotoja akcentavo, kad tarp darbuotojų šiuo metu tvyro baimė, jog kažkas iš darbuotojų tinkamai neatliko darbo. „Sėsime kartu su Telšių socialinių paslaugų centro darbuotojomis ir keisime metodiką iš pavienio darbo į komandinį. Socialiniai darbuotojai pripranta prie rizikos šeimų problemų ir jų nebemato. Kyla problemų bendradarbiaujant su Telšių krizių centru. Be to, jiems reikalingas papildomas psichologo etatas“, – kalbėjo Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja.
 
D. Mažeikienė atkreipė dėmesį, kad psichologų stinga visoje Lietuvoje, mokyklose dirba socialiniai pedagogai. Anot jos, kiekvienas turime atsakingai atlikti savo darbą ir jungtis bendram tikslui. Reikalinga bendra vizija, bendrų darbų pasiskirstymas ir veikimas. Švietimo ir sporto skyriaus vedėja informavo, kad specialistai ruošia socialinės pedagoginės pagalbos teikimo mokykloje tvarkos aprašą ir vaiko minimalios priežiūros įgyvendinimo tvarkos aprašą. Šių dokumentų įgyvendinimas turėtų apjungti visas institucijas bendroms veikloms konkrečiu atveju.
 
Administracijos direktoriaus pavaduotojas K. Anglickas teiravosi, ar yra parengtas viso rajono „problemų žemėlapis“. „Jei tokio nėra, būtinai turime jį turėti, žymėti „karštuosius taškus“, kad visos atsakingos institucijos matytų, kur kokia problema yra, galėtų tartis, kaip ją išspręsti“, – idėją pristatė pavaduotojas.
Kas trukdo dirbti?
 
Išklausęs atsakingų asmenų nuomonių, rajono meras P. Kuizinas pabrėžė, kad, pamačius sužeistą vaiką darželyje ar mokykloje, nedelsiant reikėtų veiksmų imtis, jog būtų patikrinta šeima.
 
Administracijos direktorius S. Urbonas pabrėžė, kad vis tik specialistų rajone pakanka, tik, anot jo, trūksta darbo. „Būtina išgyvendinti visuomenės baimę ir nebijoti pranešti. Svarbu visų gyventojų ir kaimynų, kolegų pilietiškumas“, – sakė jis.
 
Susitikimo metu I. Skernevičiūtė priekaištaudama klausė: „Ką pasiekėme su rizikos šeimose esančiomis mamomis? Kas padėjo, kas pavyko? Mes tik blaškomės. Kas mums trukdo bendradarbiauti? Buvome pasirengę nupirkti butą vaikams, bet nupirkome degradavusiems asmenims...“
 
Antrindama kolegei priekaištų sistemoje dirbantiems asmenims nemažai pažėrė ir L. Jurytė-Zakarauskienė: „Problemos daugiausiai liečia Vaiko teisių apsaugos skyrių. Įstaigų turime daug, bet yra netvarka. Kompleksinės paslaugos vis dar neteikiamos. Paraišką jau galėjome pateikti, bet nepateikėme. Socialinei veiklai dar neturime net strategijos plano. Dėl darbo planavimo Socialinės paramos ir rūpybos skyriuje taip pat nėra aiškios vizijos“.
 
Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Seimo narį, kad sužinotų, kaip šis klausimas sprendžiamas aukščiausioje valstybės valdymo institucijoje. Nors susitikime Seimo narys Valentinas Bukauskas negalėjo dalyvauti, jis taip pat išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu: „Neneigsiu, įstatymas yra tobulintinas ir jį svarbu nedelsiant koreguoti. Tą atliksime artimiausio plenarinio posėdžio metu. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Tarpusavyje vengiantys komunikacijos atsakingų institucijų darbuotojai neapsaugo vaikų nuo jiems keliamos grėsmės. Nelaimę veja nelaimė. Nežinau, kodėl tiek laiko delsiama imtis veiksmų. Nuoširdžiai raginu nebelaukti, o problemas matančios visuomenės (kaimynų, draugų, artimųjų, kolegų, pedagogų ir kitų) prašau nebūti apatiškai. Tik būdami atsakingi už tai, ką matome, išvengsime dar vienos skaudžios nelaimės“.
 
Kategoriškos bei griežtos pozicijos laikosi ir Telšių rajono savivaldybės meras. Jis reikalavo iš kiekvienos institucijos vadovų ir darbuotojų atsakomybės. „Negalime į galimą grėsmę pažiūrėti pro pirštus. Privalome sukurti veiksmų planą, turėti tinkamą modelį ir veikti pagal jį. Nekomunikuodami tarpusavyje rezultato nepasieksime. Nepasiektas rezultatas – dar vienos tragedijos grėsmė“, – akcentavo P. Kuizinas.
 
Lankydamasis Vilniuje Telšių rajono savivaldybės meras taip pat buvo nuvykęs ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kur kėlė klausimą, kokie sprendimai priimami dėl smurto artimoje aplinkoje prevencijos užtikrinimo. Susitikimo metu Petras Kuizinas neslėpė pasipiktinimo, kad dažnai valstybės mastu priimami teisės aktai yra tik teoriniai, „popieriniai“ ir realus jų įgyvendinimas nefunkcionuoja arba labai užsitęsia. Meras pastebėjo, kad atsitikus smurto protrūkiui prieš moterį ar vaiką šeimoje nėra laiko laukti. Todėl sprendimai turi būti įgyvendinami čia ir dabar.
 
Rajono vadovas paprašė iki kito susitikimo (vasario 13 d.) įstaigose su darbuotojais sukurti situacijos valdymo modelį, paruošti strategiją bei pateikti pasiūlymus.
 
Telšių rajono savivaldybės informacija